Verslo ir aukštųjų mokyklų bendradarbiavimas yra vienas svarbiausių faktorių siekiant, kad jauni specialistai įgytų pačias naujausias žinias ir sėkmingai įsilietų į darbo rinką. Taip pat tai puiki galimybė verslui pažvelgti į nusistovėjusius procesus kitu kampu ir pritaikyti naujas idėjas.
Džiaugiamės, kad galime bendradarbiauti su studentais ne tik supažindindami juos su mūsų siūlomais sprendimais, bet ir prisidėdami prie baigiamųjų darbų rengimo. Šių metų sausį savo magistro baigiamąjį projektą “Plieninių konstrukcijų dažymo ir džiovinimo technologijų tyrimai, naudojant epoksidinius gruntus” apgynė Kauno technologijos universiteto Statybos ir architektūros fakulteto (KTU SAF) studentas Benediktas Naidzinavičius, studijų programa „Statybos valdymas“.
Pasak B. Naidzinavičiaus pagrindinis magistro baigiamojo projekto tikslas ir idėja buvo ištirti plieninių konstrukcijų dažymo bei džiovinimo technologijų įtaką epoksidinių gruntų dangos savybėms. „Šiam tikslui įvykdyti sau išsikėliau kelis uždavinius, iš kurių vienas svarbiausių - apžvelgti plieninių konstrukcijų dažymo ir džiovinimo technologijas, pagrindinius kriterijus, lemiančius atitinkamos technologijos pasirinkimą. Taip pat man buvo svarbu nustatyti džiovinimo sąlygų (skirtingų temperatūrų) įtaką epoksidinių gruntų dangos savybėms (dangos adhezijai su esamo šiurkštumo plieno paviršiumi, dangos spalvos varijavimui, , bei dangos ilgaamžiškumui – vertinant dangos pūslėjimo ir pleišėjimo laipsnį bei rūdijimo laipsnį),” – apie tyrimo tikslus pasakoja magistrantas.
Statybos inžinerijos studentas džiaugiasi, kad bendradarbiaujant su „Peikko Lietuva“ turėjo galimybę realiai pamatyti patį dažymo procesą ir įsigilinti, kaip yra paruošiamos plieninės konstrukcijos dažymui. „Dalyvavau dažymo procese kaip stebėtojas. Buvau supažindintas su naudojamais epoksidiniais gruntais bei jų dangų džiovinimo procesais,. Buvo galimybė susipažinti su įmonėje taikomais dangų savybių vertinimo standartais ir pasinaudoti įmonės turimais matavimo prietaisais, pvz., pamatuoti šlapios dangos storį, išdžiūvusios grunto dangos storį. Taip pat buvo paaiškintas visas tam tikrų darbų vykdymo procesas, supažindinta su standartais, kuriais remiasi įmonė gamindama savo produkciją. Pamačiau visą procesą ir gamybos eiliškumą nuo A iki Z,“ – teigia B. Naidzinavičius. Taip pat jis džiaugiasi, kad „Peikko Lietuva“ gamykloje buvo išpjauti bandiniai (plieninės plokštelės), jie nuvalyti, nudažyti, išdžiovinti prie visų skirtingų temperatūrų, išmatuotas dangos storis, kas buvo itin svarbu prieš atliekant dangų ilgaamžiškumo bandymus rūko kameroje ir, galiausiai, rengiant baigiamojo projekto išvadas.
Jaunojo specialisto manymu, verslo ir aukštųjų mokyklų bendradarbiavimas išplečia baigiamojo darbo galimybes, padaro jį dar kokybiškesniu. „Įsitraukdamas į konkrečios įmonės procesus, gali labiau įsigilinti į problemos aktualumą, išsiaiškinti, kuriose vietose yra neaiškumų ir trūkumų bei bendromis jėgomis juos tyrinėti. Verslas, be abejonės, turi didelius resursus, kurie išplečia galimybes įvertinti visas detales, o tai leidžia tyrimą atlikti efektyviai ir tiksliai,“ – dalijasi patirtimi studentas. Taip pat jis pabrėžia, kad dirbdamos savo darbą kasdien, įmonės geriausiai žino tam tikro darbo problemas, trūkumus, yra įsigilinusios ir aiškiai žino, ką būtų galima patobulinti.
B. Naidzinavičius taip pat dalijasi baigiamojo projekto išvadomis, kurios jo teigimu, tikrai galėtų būti naudingos verslui. „Manau, jog mano išvados labiausiai galėtų padėti gamybos procesuose, juos tobulinant ir optimizuojant, bei gerinant pagaminamos produkcijos kokybę. Išskirčiau išvadą dėl epoksidinių gruntų dangų ilgaamžiškumo. Įvertinus tris dangos ilgaamžiškumo kriterijus (a aprūdijimo laipsnį, dangų pūslėjimo bei pleišėjimo laipsnius ) savo savybes geriausiai išlaikė dangos, džiovintos +90 ºC temperatūroje bei dažytos 240 µm storio sluoksniu. Tai parodo, kad aukštesnė džiovinimo temperatūra ir storesnis dangos storis turi įtakos dangų ilgaamžiškumui. Taip pat atlikta spalvos pokyčių analizė parodė, kad mažiausias spalvų varijavimas ilgaamžiškumo bandymo taip pat buvo užfiksuotas +90 ºC temperatūroje džiovintų bandinių dangoms. Todėl tikėtina, kad konkrečios spalvos varijuoja mažiau, dangą džiovinant prie aukštesnės temperatūros,“ – apibendrina išvadas B. Naidzinavičius.
Studento baigiamojo darbo vadovas dr. Mindaugas Daukšys teigia, kad magistrantūros studijų programos „Statybos valdymas“, kurią baigė magistrantas Benediktas, vienas iš tikslų - ugdyti studentų kūrybiškumą, kad absolventai būtų pasiruošę praktinėje aplinkoje taikyti mokslinius tyrimus ir kūrybiškai interpretuoti jų duomenis, vertinti aspektus ir generuoti naujus sprendimus ir idėjas.
„Kuomet studentai gali gvildenti įmonės pasiūlytą temą ir pasinaudoti įmonės turima infrastuktūra vykdant mokslinius tyrimus – vienas iš geriausių pavyzdžių, atsispindinčių universiteto ir įmonės glaudų bendradarbiavimą. Jau studijuodami studentai turi galimybę prisiliesti prie praktinės aplinkos įmonėje, susipažinti su joje vykstančiais procesais, priklausomai nuo įmonės veiklos pobūdžio. Magistrantas parengtu baigiamuoju projektu įrodė gebėjimą ne tik taikyti, bet ir atlikti tam tikrus mokslinius tyrimus, ir kūrybiškai interpretuoti gautus tyrimų rezultatus. Tikimės, kad atlikta studija bus naudinga ir pačiai įmonei,“ – sako dr. M. Daukšys.
Studentui su tyrimais pagelbėjęs „Peikko Lietuva“ plėtros projektų vadovas Giedrius Ambrizas pastebi, kad idėja dėl magistro temos bendradarbiaujant su KTU gimė pastačius itin modernią, analogų Lietuvoje neturinčią, pramoninio dažymo/džiovinimo liniją.
„Kadangi dažų danga išdžiovinama per 12 minučių (įprastomis sąlygomis džiūvimas užtrunka iki 8 val.), todėl labai džiaugiamės, kad KTU sutiko patyrinėti, kokią įtaką antikorozinės dangos pagrindinėms savybėms gali padaryti toks itin spartus džiūvimo procesas (nepaisant to, kad technologija yra patvirtinta ir patentuota). Ypatingai džiugina, kad tyrimo rezultatai viršijo mūsų lūkesčius, nes pagrindinės antikorozinės savybės buvo netgi šiek tiek geresnės lyginant su rinkoje plačiai paplitusiais džiūvimo būdais. Tokia mokslo ir praktikos sintezė duoda impulsą naujoms idėjoms apie bendradarbiavimą ateityje“, - džiaugiasi G. Ambrizas.
Tai ne pirmas „Peikko Lietuva“ bendradarbiavimo su KTU SAF pavyzdys. Tiek prie mokslinių prisidedant mūsų įmonėje dirbantiems studentams, tiek leidžiant vykdyti mokslinius tyrimus mūsų gamyklose yra parengti keli tyrimai ir juos apžvelgiantys moksliniai straipsniai. Su jais galite susipažinti čia:
Research on the Efficiency of Composite Beam Application in Multi-Storey Buildings